Ar kada nors susimąstėte, kaip gydytojai gali apžiūrėti jūsų kūno vidų nepadarydami didelių pjūvių? Atsakymas slypi mažame stebukle, vadinamame artroskopija. Šiame straipsnyje panardinsime į artroskopijos pasaulį ir atskleisime jos paslaptis, pradedant nuo to, kas tai yra, iki to, kaip ji naudojama įvairių ligų diagnozei ir gydymui.
Kas gi yra artroskopija?
Artroskopija – tai minimaliai invazinė chirurginė procedūra, naudojama sąnarių vidiniam tyrimui ir gydymui. Jos metu naudojamas specialus instrumentas, vadinamas artroskopu, kuris įkišamas į sąnarį per mažą pjūvį. Artroskopas susideda iš kameros ir šviesos šaltinio, leidžiančio gydytojui matyti sąnario vidų dideliame ekrane realiu laiku. Be to, per kitus mažus pjūvius į sąnarį įvedami chirurginiai instrumentai, leidžiantys atlikti įvairias procedūras.
Artroskopijos panaudojimas
Artroskopija gali būti naudojama diagnozuoti ir gydyti įvairias sąnarių problemas, įskaitant:
Sąnarių kremzlės pažeidimus: Artroskopija gali būti naudojama pašalinti suplyšusios kremzlės gabalėlius arba atlikti kremzlės atstatymo procedūras.
Raiščių pažeidimus: Artroskopija gali būti naudojama atkurti plyšusius raiščius, tokius kaip priekinę kryžminę raištį (PKS).
Menisko pažeidimus: Artroskopija gali būti naudojama pašalinti suplyšusio menisko gabalėlius arba atlikti menisko taisymą.
Sąnarių uždegimą: Artroskopija gali būti naudojama pašalinti uždegiminį skystį iš sąnario ir sumažinti skausmą bei uždegimą.
Kaulų lūžius: Artroskopija gali būti naudojama atkurti mažus sąnario kaulų lūžius.
Artroskopijos privalumai
Palyginti su atviromis operacijomis, artroskopija turi daug privalumų, įskaitant:
Mažesni pjūviai: Artroskopijai reikalingi tik maži pjūviai, o tai reiškia mažesnį skausmą, randų susidarymą ir trumpesnį gijimo laiką.
Sumažinta rizika: Dėl mažesnių pjūvių artroskopija sumažina infekcijos ir kitų komplikacijų riziką.
Greitesnis atsigavimas: Pacientai, kuriems atlikta artroskopija, paprastai gali greičiau grįžti prie savo įprastos veiklos nei tie, kuriems atlikta atvira operacija.
Geresnė vizualizacija: Artroskopas suteikia gydytojams geresnį sąnario vaizdą, leidžiantį tiksliau diagnozuoti ir gydyti problemas.
Artroskopijos apribojimai
Nors artroskopija yra veiksminga procedūra daugeliui žmonių, ji turi tam tikrų apribojimų:
Ne visoms problemoms tinka: Artroskopija netinka visoms sąnario problemoms. Kai kuriais atvejais gali prireikti atviros operacijos.
Gali pasikartoti: Kai kurios artroskopinės procedūros, pavyzdžiui, menisko taisymas, gali pasikartoti.
Gali atsirasti komplikacijų: Kaip ir bet kurios chirurginės procedūros metu, artroskopijos metu gali atsirasti komplikacijų, tokių kaip infekcija, kraujavimas ir nervų pažeidimas.
Artroskopijos pasiruošimas ir procedūros eiga
Pasiruošimas artroskopijai priklauso nuo konkrečios procedūros ir paciento sveikatos būklės. Paprastai apima:
Medicininė apžiūra: Gydytojas atliks medicininę apžiūrą ir apžiūrės jūsų sąnarį. Jis taip pat gali paskirti vaizdo tyrimus, tokius kaip rentgeną ar MRT, kad gautų geresnį sąnario vaizdą.
Kraujo tyrimai: Gydytojas gali paskirti kraujo tyrimus, kad įvertintų bendrą jūsų sveikatos būklę ir riziką susirgti infekcija.
Vaistų nutraukimas: Jums gali tekti nutraukti tam tikrų vaistų vartojimą prieš artroskopiją, ypač varfarino ar aspirino.
Nevalgymas ir negėrimas: Prieš procedūrą jums gali tekti nevalgyti ir negerti tam tikrą laiką.
Artroskopijos procedūros eiga
Artroskopija paprastai atliekama ligoninėje ar ambulatorinėje chirurgijos centre. Procedūros metu:
- Anestezija: Jums bus taikoma bendroji arba regioninė nejautra. Bendrosios nejautros metu būsite visiškai užmigdyti, o regioninės nejautros metu gydytojas nuskausmins tik operuojamą vietą.
- Pjūviai: Gydytojas padarys kelis mažus pjūvius aplink jūsų sąnarį.
- Artroskopo įvedimas: Per vieną iš pjūvių bus įkištas artroskopas, o per kitus – chirurginiai instrumentai.
- Procedūros vykdymas: Gydytojas naudosis artroskopu, kad matytų jūsų sąnarį realiu laiku ir atliktų reikiamą procedūrą. Pavyzdžiui, jis gali pašalinti suplyšusios kremzlės gabalėlius, atkurti plyšusius raiščius arba pašalinti uždegiminį skystį.
- Pjūvių uždarymas: Baigus procedūrą, gydytojas išims instrumentus ir uždarys pjūvius siūlais arba sterilėmis juostelėmis.
Po Artroskopijos
Po artroskopijos jums bus paskirti skausmą malšinantys vaistai ir nurodymai dėl reabilitacijos. Paprastai pacientai gali grįžti namo tą pačią dieną arba kitą dieną. Reabilitacijos planas padės atgauti pilną sąnario judesio amplitudę ir jėgą.
Artroskopijos rizika ir komplikacijos
Artroskopija yra palyginti saugi procedūra, tačiau, kaip ir bet kuri chirurginė procedūra, ji turi tam tikrų rizikų ir komplikacijų. Šios komplikacijos gali būti:
Infekcija: Infekcija gali pasireikšti bet kurioje operacijos vietoje.
Kraujavimas: Nors paprastai būna minimalus kraujavimas, gali atsirasti per didelis kraujavimas.
Nervų pažeidimas: Artroskopijos metu gali būti pažeisti nervai, kurie gali sukelti skausmą, silpnumą ar tirpimą.
Kraujo krešuliai: Kraujo krešuliai gali susidaryti jūsų venose po operacijos.
Alerginė reakcija į anesteziją: Kai kurie žmonės gali būti alergiški anestezijai.
Sąnarių nestabilumas: Jei atliekama raiščio rekonstrukcija, sąnarys gali likti šiek tiek nestabilus.
Procedūros nesėkmė: Kai kuriais atvejais artroskopinė procedūra gali būti nesėkminga ir gali prireikti atviros operacijos.
Išvada
Artroskopija yra minimaliai invazinė chirurginė procedūra, turinti daug privalumų prieš tradicines atviras operacijas. Jei jums reikia sąnario tyrimo ar gydymo, pasikalbėkite su gydytoju apie tai, ar artroskopija jums tinka.